Kiekvieną balandžio 6-ąją visame pasaulyje minima Saugaus eismo diena – proga atkreipti dėmesį į vieną opiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Ši diena oficialiai įtvirtinta 2020 metais, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, skelbiančią balandžio 6-ąją Tarptautine saugaus eismo diena. Datos pasirinkimas nėra atsitiktinis – ji simbolizuoja 2030 metų darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo svarbą, kurioje vienas iš tikslų yra iki 2030 metų perpus sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame transporto priemonių skaičius nuolat auga, o eismo intensyvumas didėja, saugaus eismo užtikrinimas tampa esminiu iššūkiu. Kasmet pasaulyje eismo įvykiuose žūsta apie 1,35 milijono žmonių, o dar dešimtys milijonų patiria sužalojimus. Saugaus eismo diena siekiama ne tik atkreipti dėmesį į šias problemas, bet ir skatinti konkrečius veiksmus – gerinti infrastruktūrą, tobulinti teisės aktus, ugdyti eismo kultūrą ir atsakingą elgesį keliuose. Šios dienos minėjimas primena mums, kad kiekvienas esame atsakingi už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, o tinkamas dėmesys šiam klausimui gali išgelbėti nesuskaičiuojamą kiekį gyvybių.
Eismo saugumo statistika Lietuvoje
Remiantis naujausiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2024 metų pirmuosius du mėnesius Lietuvoje įvyko 361 eismo įvykis, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiuose įvykiuose žuvo 23 žmonės ir 415 buvo sužeisti. Palyginus su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius sumažėjo 10%, tačiau žuvusiųjų skaičius išaugo 15%.
2023 metais Lietuvoje iš viso įvyko 2671 eismo įvykis, kuriuose nukentėjo žmonės – juose žuvo 148 žmonės ir 3214 buvo sužeisti. Nors per pastaruosius dešimtmečius pastebima teigiama tendencija – avaringumas keliuose mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka tarp ES valstybių, kuriose žūva daugiausiai žmonių milijonui gyventojų.
Statistika rodo, kad dažniausios eismo nelaimių priežastys Lietuvoje yra:
- Greičio viršijimas – apie 25% visų eismo įvykių
- Vairuotojų neapsižiūrėjimas ir dėmesio stoka – apie 20%
- Kelių eismo taisyklių nesilaikymas – apie 15%
- Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – apie 10%
- Nesaugus atstumas tarp transporto priemonių – apie 8%
Ypač nerimą kelia tai, kad beveik trečdalis visų eismo nelaimių įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus – neatsargumo, taisyklių nesilaikymo ar rizikingo elgesio kelyje. Tai patvirtina, kad saugaus eismo kultūros formavimas tebėra vienas svarbiausių uždavinių mūsų visuomenėje.
Pažeidžiamiausi eismo dalyviai
Statistika aiškiai rodo, kad tam tikros eismo dalyvių grupės patiria didesnę riziką nei kitos. Pėstieji Lietuvoje sudaro apie 30% visų eismo įvykiuose žuvusiųjų. Ypač pavojingas jiems yra tamsusis paros metas, kai dėl prastesnio matomumo ir atšvaitų nenaudojimo jie tampa sunkiai pastebimi vairuotojams. Pėsčiųjų žūtys dažniausiai įvyksta urbanizuotose teritorijose, ypač perėjose, kurios turėtų būti saugiausia vieta kelio kirtimui.
Dviratininkai ir kitų mikromobilumo priemonių (paspirtukų, riedžių) naudotojai taip pat priklauso aukštos rizikos grupei. Per pastaruosius metus Lietuvoje ženkliai išaugo elektrinių paspirtukų naudotojų skaičius, o kartu padaugėjo ir su jais susijusių nelaimių. Šių transporto priemonių naudotojai dažnai neturi pakankamos apsaugos traumų atveju, o kartais ir reikiamų įgūdžių bei žinių apie saugų eismą.
Vyresnio amžiaus žmonės eisme pasižymi specifinėmis rizikomis – lėtesne reakcija, prastesniu regėjimu ir klausa, dažnai sudėtingesnėmis orientavimosi sąlygomis. Vyresni nei 65 metų pėstieji Lietuvoje sudaro beveik 40% visų žuvusių pėsčiųjų, nors jie sudaro tik apie 20% šalies gyventojų.
Vaikai ir jaunimas eisme taip pat reikalauja ypatingo dėmesio. Vaikai dėl savo fizinių ir psichologinių ypatumų dar nesugeba tinkamai įvertinti eismo situacijų ir rizikų. Tuo tarpu jauni, nepatyrę vairuotojai dažniau linkę rizikuoti, viršyti greitį ir pervertinti savo gebėjimus, todėl jie dalyvauja neproporcingai dideliame skaičiuje avarijų.
Pagrindinės saugaus eismo problemos
Greičio viršijimas išlieka viena didžiausių problemų Lietuvos keliuose. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas 5 km/h virš leistino greičio padvigubina riziką patekti į avariją su sužalojimais. Didesnis greitis ne tik trumpina reakcijos laiką, bet ir didina smūgio jėgą įvykus avarijai. Būtent dėl šios priežasties daugelis Europos šalių mažina leistiną greitį gyvenamosiose zonose iki 30 km/h.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų lieka rimta problema Lietuvoje, nepaisant griežtėjančių bausmių. 2023 metais neblaivūs vairuotojai sukėlė apie 10% visų eismo įvykių, o žuvusiųjų skaičius tokiose avarijose sudarė beveik 15% visų žuvusiųjų keliuose. Alkoholis reikšmingai sumažina reakcijos greitį, blogina koordinaciją ir sprendimų priėmimo gebėjimus.
Dėmesio stoka vairuojant tapo dar opesne problema išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams. Žinutės rašymas ar skaitymas vairuojant padidina avarijos tikimybę net 23 kartus. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad beveik 40% vairuotojų prisipažįsta kartais naudojantys telefoną vairuodami be laisvų rankų įrangos.
Saugos diržų ir kitų apsaugos priemonių nenaudojimas tebėra problema, ypač tarp galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių. Statistika rodo, kad apie 20% žuvusiųjų automobiliuose nebuvo prisisegę saugos diržų. Tuo tarpu teisingai naudojami saugos diržai sumažina mirtinų sužalojimų riziką iki 50%.
Saugaus eismo iniciatyvos ir prevencinės programos
Lietuvoje veikia įvairios valstybinės iniciatyvos ir kampanijos, skirtos saugaus eismo skatinimui. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių policijos tarnyba reguliariai organizuoja socialines kampanijas, pavyzdžiui, „Saugokime vieni kitus kelyje”, „Už saugų eismą” ar „Būk matomas”. Šios kampanijos siekia didinti visuomenės sąmoningumą ir formuoti saugaus elgesio keliuose įpročius.
Švietimo įstaigose vykdomos programos yra ypač svarbios formuojant vaikų ir jaunimo požiūrį į saugų eismą. Daugelyje Lietuvos mokyklų integruotos saugaus eismo pamokos, rengiami konkursai, organizuojamos praktinės veiklos ir edukaciniai renginiai. „Saugaus eismo mokyklėlės” ir „Eismo saugumo akademijos” projektai padeda vaikams įgyti praktinių įgūdžių saugiai dalyvauti eisme.
Nevyriausybinių organizacijų veikla taip pat reikšmingai prisideda prie saugesnio eismo kūrimo. Tokios organizacijos kaip „Saugus ratas”, „Stiprūs kartu” ar „Už saugų eismą” organizuoja visuomenės švietimo kampanijas, teikia pagalbą eismo įvykių aukoms ir jų artimiesiems, dalyvauja formuojant eismo saugumo politiką. Šios organizacijos dažnai bendradarbiauja su verslo įmonėmis, kurios remia saugaus eismo iniciatyvas kaip dalį savo socialinės atsakomybės veiklų.
Technologijų vaidmuo didinant eismo saugumą
Modernios transporto priemonių saugos sistemos tampa vis labiau prieinamos ir efektyvios. Automatinio stabdymo sistemos (AEB), juostos laikymosi asistentai, aklųjų zonų stebėjimo sistemos ir kitos pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) padeda išvengti avarijų arba sumažinti jų padarinius. Europos Sąjungoje nuo 2022 metų šios sistemos tapo privalomos naujai registruojamuose automobiliuose.
Išmaniosios eismo valdymo technologijos, tokios kaip adaptyvūs šviesoforai, greičio matuokliai, eismo intensyvumo jutikliai, leidžia efektyviau valdyti transporto srautus ir mažinti avarijų riziką. Lietuvoje diegiami išmanieji pėsčiųjų perėjų apšvietimo sprendimai, kurie padidina pėsčiųjų matomumą tamsiu paros metu.
Ateities perspektyvose – autonominės transporto priemonės, kurios galėtų drastiškai sumažinti eismo įvykių skaičių, nes didžioji dalis avarijų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus. Nors visiškai autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose dar nėra kasdienybė, tačiau pusiau autonominės funkcijos jau tampa įprastos naujuose automobiliuose. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 10-15 metų autonominės transporto priemonės pakeis eismo saugumo paradigmą.
Patarimai eismo dalyviams
Vairuotojams rekomenduojama laikytis saugaus atstumo (bent 2 sekundžių), reguliariai tikrinti automobilio techninę būklę, ypač stabdžių sistemą ir padangas, visada prisegti saugos diržus ir reikalauti to iš keleivių. Svarbu visiškai atsisakyti alkoholio vairuojant, nenaudoti mobiliųjų telefonų be laisvų rankų įrangos ir vengti bet kokių blaškančių veiksnių. Taip pat būtina prisitaikyti prie oro sąlygų – lietui ar sniegui krintant, esant rūkui ar plikledžiui, mažinti greitį ir būti ypač atidiems.
Pėstiesiems rekomenduojama naudoti atšvaitus ar šviesą atspindinčius elementus tamsiu paros metu, kirsti gatvę tik tam skirtose vietose, prieš žengiant į perėją įsitikinti, kad automobilis sustojo, nenaudoti mobiliųjų telefonų einant per gatvę. Ypač svarbu neiti per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, net jei atrodo, kad transporto priemonių nėra.
Dviratininkams ir kitų mikromobilumo priemonių naudotojams svarbu dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones, naudoti šviesas ir atšvaitus, važiuoti dviračių takais kur jie yra, o jų nesant – kuo arčiau dešiniojo kelkraščio. Elektrinių paspirtukų naudotojai turėtų laikytis greičio apribojimų, nevažiuoti šaligatviais didele sparta ir visada prioritetą teikti pėstiesiems.
Pavasario laikotarpis kelia specifinius iššūkius eismo saugumui – tai permainingos oro sąlygos, kai ryte gali būti plikledis, o dieną – jau sausa; ryškios saulės šviesos, kurios gali akinti; padažnėjęs dviratininkų ir motociklininkų skaičius keliuose. Taip pat pavasarį po žiemos ant kelių lieka duobių, kurios gali tapti avarijų priežastimi, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs kelio dangai.
Saugaus eismo svarba kiekvieno žmogaus gyvenime negali būti pervertinta. Kiekvienas iš mūsų kasdien dalyvauja eisme – ar kaip vairuotojas, ar kaip keleivis, ar kaip pėsčiasis – ir kiekvienas turime galimybę prisidėti prie saugesnio eismo kūrimo. Statistika rodo, kad dauguma nelaimių įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, todėl būtent mūsų elgesio pokyčiai gali labiausiai pagerinti situaciją.
Asmeninė atsakomybė yra kertinis saugaus eismo akmuo. Tai reiškia ne tik taisyklių laikymąsi, bet ir atidumą, pagarbą kitiems eismo dalyviams, gebėjimą numatyti potencialiai pavojingas situacijas ir atitinkamai reaguoti. Tai taip pat reiškia rūpinimąsi savo transporto priemonės technine būkle ir savo pačių psichofizine būsena prieš sėdant už vairo.
Saugus eismas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Minėdami Saugaus eismo dieną, prisiminkime, kad mūsų sprendimai kelyje gali išgelbėti gyvybes – tiek mūsų pačių, tiek kitų eismo dalyvių. Tad raginu kiekvieną prisidėti prie saugesnio eismo kūrimo – laikytis taisyklių, rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams, vengti rizikingo elgesio ir skatinti kitus elgtis saugiai. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad mūsų keliai taptų saugesni visiems.